Maisto ekspertė, lektorė, „HBH Vilnius“ restorano savininkė Aida Čepukaitė (34 m.) bei jos sutuoktinis, virtuvės šefas, maisto technologas, ūkininkas Barintas Čepukaitis (27 m.) prieš pusantrų metų metė patogų gyvenimą sostinėje ir su kūdikiu išsikraustė į trijų namų kaimelį Molėtų rajone. Čia jų laukė apleistas namas be jokių patogumų ir galybė iššūkių, kurie nesibaigia iki šiol, tačiau prie paprastų dalykų sugrįžusi pora sako, kad atrado pilnatvę. „Mažiau yra daugiau, o nepagražintas gyvenimas iš tiesų ir yra tikrasis gražus gyvenimas, su visomis savo spalvomis“, – šypteli Aida.
Moteris pasakoja, kad toks šeimos sprendimas daug kam buvo netikėtas – patogus gyvenimas sostinėje prieš nesibaigiančius iššūkius paprastoje, senutėje sodyboje atrodė mažų mažiausiai keistas. Aida šypsosi, kad tai – suprantama, tačiau būtent čia jie jaučiasi laimingi ir pabėgę nuo primetamų standartų apie tai, kaip reikėtų gyventi, atrodyti, dirbti.
„Mes tiek skubame, tiek lyginamės vieni su kitais, kol galiausiai susergame. Norėjosi išlipti iš šio užburto rato ir bent jau kol kas jaučiame, kad tai tikrai veikia“, – sako ji.
Apsigyvenusi kaime A.Čepukaitė susikoncentravo į visai kitus dalykus – svetimas tapo savęs lyginimas su kitais, noras visada atrodyti nepriekaištingai, pritapti, sutapti... Socialiniuose tinkluose ji drąsiai dalijasi nepagražintais kadrais iš savo gyvenimo ir šis sveikas savęs bei savo aplinkos suvokimas, sako, išlaisvina.
„Visąlaik buvau labiau tos nuomonės, kad visi makiažai ir perdėtas rūpinimasis išvaizda tam tikra prasme yra laiko švaistymas. Kai moteris visada save rodo tik padailintą, susikuria pagražintą įvaizdį – įsisuka į savotišką ratą: tarsi visuomet turi atrodyti būtent taip, o ne kitaip, nes neva toks yra jos veidas. Man atrodo, jog tai moteris priverčia nuolat jausti šiokią tokią įtampą – tarsi nebegali parodyti savo tikrojo veido, nes visi mano, kad tas tikrasis veidas yra tas, tik gražus ir be jokių trūkumų“, – svarsto ji.
Aidai ryškus makiažas – retenybė: to prireikia nebent filmavimams ar tam tikroms progoms, o socialiniuose tinkluose filtrų mados ji taip pat nesivaiko, gal todėl, svarsto, instagrame jos turinys nėra populiarus, juk nepagražinti vaizdai lengvo turinio ieškančių žmonių tiesiog nesudomina.
„Instagrame dažnai didesnio populiarumo sulaukia būtent gražaus, nepriekaištingo turinio kūrėjai. Tai parodo, kad žmonės ieško lengvo turinio, nori tiesiog paganyti akis, neapkrauti smegenų. Viskas būtų kaip ir gerai, tik ta nudailinta realybė daliai žmonių daro blogą įtaką – jiems pradeda atrodyti, kad tik jų gyvenimas, tik jų išvaizda „bloga“. Štai čia ir problema. Reikia mokėti nelyginti savęs su kitais, atsirinkti tikrus dalykus, neprarasti sveiko proto vejantis kažkokią neva tobulą realybę. Po visais filtrais visada slepiasi kitas, tikrasis gyvenimas“, – įsitikinusi ji.
Vis garsiau kalbama apie tai, kad socialiniuose tinkluose moterys tiek priprato dėti tik padailintas nuotraukas, kad nebegeba savęs priimti tokių, kokios yra, ir natūrali nuotrauka viešojoje erdvėje jau tampa tarsi drąsaus žingsnio pavyzdžiu, taip iškreipiant realybę ir suvokimą apie natūralų grožį.
„Kaip tik neseniai mane padažė reklamai, ir taip ryškiai, man neįprastai. Nesijaučiau gerai. Suprantu, kad tai nėra mano veidas. Taip, to reikėjo konkrečiai situacijai ir viskas suprantama, tačiau taip maskuotis ir keisti savų bruožų dažnai nenorėčiau, juk galų gale pati žinai, kad tai – nėra tikrasis tavo veidas.
Panašiai ir su nuotraukų filtrais – moteris tai traukia, nes visos nori būti gražios, trokšta nepriekaištingos odos, tobulo vaizdo. Nuo žmogaus priklauso, kaip jis tą naudoja, tačiau asmeniškai man vėlgi kyla ta mintis, kad vaizdas nėra realus, kam apgaudinėti kitus, o svarbiausia – save pačią?“ – retoriškai klausia pašnekovė.
Grožio etalonas – kas tai?
Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms filtrai ir nuotraukų dailinimas tapo kone kasdienybe, tačiau tai padarė meškos paslaugą – šiandien sunku atsakyti, kas yra grožis, nes masė žmonių ėmė vaikytis tam tikrų nerašytų taisyklių, kaip neva turėtų atrodyti. Džiugu tai, kad vis garsiau apie tai kalbama ir atsigręžiama į unikalumą – žurnalų viršelius vis dažniau papuošia išskirtinių, neįprastų bruožų žmonės, stengiamasi kalbėti apie savęs priėmimą, individualų grožį.
„Mes apskritai nesame tokie svarbūs, jog turėtumėme save sureikšminti iki tokio lygio, kad visada privalome laikytis kažkokio tobulos išvaizdos etalono. Net jeigu esate žinomas žmogus, kurį stebi daug kitų žmonių, bet, galų gale, mes visi esame tiesiog žmonės. Svarbiau būti ir išlikti savimi, mokėti parodyti savo savitumą, jaustis gerai viduje, o ne tempti prie kažkieno išgalvoto šablono, – įsitikinusi Aida.
– Pilna žmonių, kurie turi daug sekėjų dėl visiškai kitų dalykų – savo mokėjimo bendrauti, darbų ir panašiai. Man atrodo, kad šiek tiek užsižaista su išvaizdos iškėlimu į pirmą planą. Kita vertus, yra daug nuomonės formuotojų, kuriems tai yra darbas ir į juos žiūri tik dėl tų tobulai nudailintų vaizdų. Svarbu žinoti, kad tai ir yra toks žaidimas, nes gyvenime tie vaizdai toli gražu gali nepriminti tobulųjų nuotraukų.“
Jūsų scenarijus, jūsų laimė
Anot pašnekovės, svarbu dirbti su savo emocine sveikata, susikurti aplink save sveiką aplinką, individualų komfortišką savo gyvenimo scenarijų, kuris tiktų būtent jums, o tada natūraliai nebesinorės savęs tempti prie kitų sugalvotų šablonų ir stereotipų. Ypač moterims aktualus vidinis grožis, pasitikėjimas savimi, tada jos „veža“ ir aplinką, nes absoliučiai visos moterys yra gražios, tik dalis to grožio yra jų savastis, vidinė savijauta, įsitikinusi Aida.
„Man atrodo, kad tas noras turėti neva tobulą išvaizdą ateina iš savivertės trūkumo, nepasitikėjimo savimi. Būna, žmogus ir šiaip gražus, viskas su juo gerai, o savivertė žema ir pradedama perdėtai koncentruotis į išvaizdą, kas, mano atveju, buvo tobula sveikata bei svoris. Pati buvau su tuo susidūrusi, ilgą laiką lankiau psichoterapiją. Įgavau supratimo, kaip atskirti savo jausmus, suprasti situacijas ir mano vaidmenį jose, o tai padėjo pakelti savivertę bei išlaisvino nuo primetamų standartų.
Reikia sugebėti įprasti save matyti veidrodyje tokią, kokia esi iš tiesų – ne tik išorėje, bet ir viduje, o tada ir emociškai gera bus jaustis savimi. Ateina suvokimas, kad visai nereikia mums savęs dirbtinai prie kažko pritempinėti ar keisti savo išvaizdą tam, kad būtum laiminga ar pripažinta“, – įsitikinusi A.Čepukaitė.
Moteris džiaugiasi, kad ji pati šiuo metu yra kelyje, kuriame yra priėmusi save tokią, kokia yra, tačiau taip buvo ne visada ir kiekvienai šis procesas užtrunka skirtingai, tačiau svarbu to norėti ir siekti, nes meilė sau – tai ne filtrais padailintas ir dėl to priimtas savo paties atvaizdas.
„Dabar esu tokioj būsenoj, kada tikrai galiu drąsiai kelti į socialinius tinklus nepagražintas akimirkas tiek savęs pačios, tiek iš paprastos kasdienybės. Norisi tiesiog išlikti savimi. Moterims prisižiūrėti reikia tiek, kiek tai joms yra reikalinga pačioms, žinoma, nepamirštant elementarių dalykų, juk visgi gyvename visuomenėje. Apsileidusi, netvarkinga nevaikščiosi, tačiau nuolat maskuotis blizgučiais nėra sveika.
Moterims patarčiau rasti savo aukso viduriuką – savą stilių, elgesį, požiūrį, ir net tą patį makiažą ar vieną kitą filtrą – bet tokį, kuris atspindi jus kaip asmenybę, parodo tikrąjį žmogų. Pavadinčiau tai balansu tarp vidaus ir išorės, ko šiuolaikiniui žmogui dažnai pritrūksta“, – šypteli A.Čepukaitė.
Šaltinis: 15min.lt