„Moterys vis dažniau gręžiasi į natūralų ir prigimtinį grožį, nebenori atrodyti lyg sesės klonės, vienodais veido bruožais. Jau kuris laikas ir estetinėje medicinoje jaučiame šį sąmoningumo proveržį“, – džiaugiasi gydytoja, dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
15min su gydytoja kalbėjosi apie tai, ko labiausiai bijo moterys ir kaip tuos baubus prisijaukinti.
– Jūs, kaip grožio srities ekspertė, matyt, tikrai pasakysite, ko dažniausiai bijo moterys? Ką pasakoja pravėrusios jūsų kabineto duris?
– Matyt, neapsiriksiu sakydama, kad didžioji dalis moterų bijo to laiko, kai pasižiūrėjus į veidrodį aplankys suvokimas: esu sena.
Baisus tas momentas, sutinku. Bet kur kas baisiau senatvėje atrodyti nenatūraliai, per jaunai.
Sutikite, graudžiai atrodo mėginimas desperatiškai pasivyti jaunystę bet kokiomis priemonėmis.
Esu už tai, kad viską gyvenime reikia atlikti savo laiku: laiku pradėti naudoti aktyvius kremus, laiku atlikti odą stimuliuojančias procedūras ar chirurginę intervenciją, tada, kada reikia, kad rezultatas džiugintų ir veidas atrodytų harmoningai.
Kada susigriebiama gerokai pavėluotai ir pasitelkus gausias intervencijas tikimasi pasiekti greitą rezultatą, rizikuojama atrodyti juokingai.
Seno žmogaus veidas, prižiūrėta jo oda, kad ir su raukšlelėmis, taip pat gali būti graži.
Nebūtina ištempti kiekvieną raukšlę! Kur kas svarbiau, kad atrodytų žmogus sveikai: rūpintųsi savo oda ir plaukais, nebūtų apsileidęs. Kiek pastangų įdėsime, tokį rezultatą ir turėsime. Nereikėtų to pamiršti.
– Ko, jūsų vertinimu, dažniausiai pritrūksta į jus besikreipiančioms moterims?
– Grožio formulė numeris vienas yra pasitikėjimas savimi. Tik, deja, kartais, kuo moteris gražesnė, tuo pasitikėjimo savimi mažiau turi… Tai lemia ir psichologiniai dalykai.
Galbūt ji jaučiasi nesaugi, neįvertinta, todėl ir atsiranda noras vis kažką pakeisti, patobulinti (kontroliuodama situaciją jautiesi saugesnė).
Atsisakoma grožio standartų
– Ar visuomet pavyksta su žmogumi diskutuojant sutarti? Gal kai kada įsivaizduojami grožio standartai ima viršų?
– Man netenka atsimušinėti nuo žmonių, kurie nori kažko per daug. Kadangi pati esu atsargi dirbama grožio srityje, mano pacientės taip pat ne per daug drąsios. Skatinu jas grožį jaukintis žingsnis po žingsnio, ne drastiškais šuoliais.
Natūralus grožis išryškėja palengva (graži ir švytinti oda, sveiki plaukai ir pan.), tinkamai jaukinantis tau asmeniškai tinkančias procedūras, rūpinantis visuma.
Pasakysiu atvirai, blogiausia, kas, mano nuomone, gali nutikti estetinėje medicinoje yra grožio standartų vaikymasis. Taip, galime labai greitai „prištampuoti“ žmonių pagal tokius pat grožio standartus, bet kas toliau?
– Kokie yra tie „auksiniai“ grožio standartai, kurių moterys siekia?
– Buvo laikas, kai grožio specialistai skaičiavo tobulus matmenis, nustatinėdami, vadinamąjį auksinio grožio standartą: atstumą tarp akių, tam tikro ilgio nosį, tam tikro dydžio lūpas ir pan.
Jei pacientė atitikdavo standartus, būdavo sakoma, kad tai idealus grožis. Jei ne, būdavo poreikis ją patobulinti.
Bet tai visiškas blogis… Kartais moteris gali būti „netobulų“, nestandartinių bruožų rinkinys, bet bendroje visumoje ji atrodys gražuolė.
O jei nors vieną dalyką pakeisime į „tobulą“, tai gali nederėti prie jos natūralios visumos. Džiaugiuosi, kad vis daugiau moterų suvokia, kad reklamos brukami masinio grožio standartai – ne joms.
Jos nebenori atrodyti lyg sesės klonės vienodais veido bruožais.
Kiekvienas plastikos chirurgas ar dermatologas šiandien, manau, patvirtins, jog žmogus gražus, kai jo veide harmoningai dera visos detalės tarpusavyje.
Jei veido bruožus koreguotume tik atsižvelgdami į paciento norus, rezultatas nebūtinai būtų geras…
Taigi, manau, svarbiausia išlaikyti ir pabrėžti individualų grožį, individualius veido ypatumus ir ne taip svarbu, kad jie neatitinka medicininio grožio standartų.
– O ką patartumėte, kad ta slidi natūralaus grožio riba besigražinant nebūtų peržengta?
– Šiuo atveju labai svarbu tinkamo specialisto patarimas: kas žmogui tiktų, kokią procedūrą reikėtų atlikti, kad tas pasiūlymas nebūtų komercinis, o pritaikytas būtent jam.
Visuomenėje susiformavęs ir brukamas tobulas įvaizdis vienam tinka, o kitam gali atrodyti juokingai, deja, ne visuomet pats žmogus atsirenka, kas yra kas.
Aš esu už šiuolaikinius estetinės medicinos pasiekimus: botuliną, hialuroną ar vitaminus, kuriuos reikia įvedinėti į odą, lazerines procedūras ar chirurgines intervencijas.
Akcentuoju, kad labai svarbu, kada ir kiek to reikia. Negerai per anksti, taip pat ir per vėlai, kur kas geriau po truputį, harmoningai, saikingai ir palaipsniui, tariantis su specialistu.
Jei siekiate ilgai gražiai atrodyti, išlaikyti gerą odos būklę, pradėti ja rūpintis, kai jums sueis 40 ar 50 metų, per vėlu.
Palyginčiau tai su žmogaus atėjimu į sporto salę ir pareiškimu, kad nusprendė dalyvauti olimpiadoje, tačiau prieš tai visai nesportavo. Kaip sporte, taip ir grožio srityje, reikia įdirbio.
Nepamirškime, kad neįmanoma atsukti laiko atgal ir atkurti nuvytusio grožio, jei prie to nebuvo dirbama. Kalbu apie tinkamą odos priežiūrą, valymą, drėkinimą, palepinimo procedūras ir pan.
Apie darbą su veidrodėliu
– O ką patariate natūralaus grožio šalininkėms, bet norinčioms ką nors pakeisti?
– Natūralus grožis gali būti pasiekiamas ir šiuolaikinėmis priemonėmis. Svarbu išsiaiškinti, ko jūsų odai labiausiai trūksta šiuo metu. Taigi, reikėtų atidaus žvilgsnio į save ir atsakymo į objektyvų klausimą, ar su manimi kas yra ne taip?
Įprastai įduodu konsultacijos metu moteriai veidrodį ir paprašau jame parodyti, ką nori patobulinti.
Gal aš galvoju apie jos raukšles kaktoje ar kiek pakritusius antakius, o jai kliudo visai ne tai, o per siauros lūpos.
Kiekvieną kartą labai svarbu išsiaiškinti, kaip žmogui atrodo, o tuomet jau diskutuoti, kas geriausiai pagelbėtų.
Dauguma besikreipiančiųjų nori ką nors pakeisti ar patobulinti savyje, o gydytojas profesionalas padeda tai padaryti neišeinant už asmeninių bruožų ribų.
Mano vertinimu, labai svarbu neperlenkti lazdos tobulinant, kad nebūtų sugadintas prigimtinis, natūralus žmogaus grožis. Diskutuojant skatinu moteris žengti ne po tris žingsnius, o po vieną. O gal ir tiek bus priimtina, gal ir to pakaks?
Asmeniškai man baisiausia, kai peržengiama profesionalumo riba ir po procedūrų moteris atrodo vulgariai.
– Nelaukiantys darbai, augantys vaikai, raukšlės, žiūrėk, jau ir ne pirmosios. Kaip patartumėte tą prigimtinį grožį saugoti?
– Nė viena neišvengsime senėjimo procesų ir pačios senatvės, todėl jai ruoštis reikėtų palaipsniui, savęs paklausiant, kaip tuo metu norėčiau atrodyti?
Išsiaiškinta, kad per pirmus penkerius menopauzės metus prarandama apie 35 proc. kolageno.
Tai milžiniškas smūgis odai, plaukams, kaulams, sąnariams, raiščiams. Jei tam nesiruošime palaipsniui, prarasto odos elastingumo pokytis bus didžiulis.
Asmeniškai pati mėgstu savo pacientėms skirti tam tikrus vitaminus ir papildus. Esu įsitikinusi, kad neprivalgome tiek įvairaus maisto, kiek mums reikia, kad jaustumėmės ir atrodytume sveikai. Mineralų ir vitaminų nuolat trūksta mūsų mityboje.
Kaip ir daugelis, negaliu darbo metu nuolat galvoti, kuo savo kūną palepinti, kuo pamaitinti. Mūsų pasaulis sukasi beprotišku tempu, todėl turime sau padėti, kuo galėdami, taip pat ir neprarasti tonuso: sportuoti, sveikai atrodyti ir jaustis.
Pataria galvoti apie senatvę kuo anksčiau
– Grožio palaikymas, matyt, su metais vis brangiau kainuoja?
– Finansinis svoris pajuntamas tuomet, kai ilgą laiką nesirūpinta savimi. Kuomet moteris stebisi, kodėl brangu, norisi paklausti, o kur jūsų įdirbis buvo, kai buvote dvidešimt penkerių ar trisdešimt penkerių?
Kai išgirsti iš keturiasdešimtmetės klausimą, kiek produktų jai reikės susileisti, kad pasiektų norimą efektą? Žinoma, gali atrodyti brangu ir baisu. Todėl patariama žingsnis po žingsnio moterims judėti ir nelaukti brandos, kad pirmą kartą pamėgintų palepinti odą.
– Kokių patarimų turėtumėte, kaip moterys gali pagelbėti sau, kad būtų natūraliai graži? Nuo ko pradėti? Ką praktikuoti savo kasdienybėje?
– Tiek pakankamas vandens ir tinkamų vitaminų ar papildų vartojimas, tinkamas odos valymas, palepinimas kremais ar serumais, tiek fizinis aktyvumas, rūpinimasis bendra savo sveikata, neprarastas apetitas pažinti, domėtis ir atrasti, kartais išėjimas iš komforto zonos – tai sveiko grožio esmė.
– Grožio srityje, kaip dermatologė, dirbate septynioliktus metus. Ar vis dar degate savo pašaukimu taip pat stipriai, kaip veiklos pradžioje?
– Dermatologija man buvo didžiosios svajonės išsipildymas, iki šiol geriausias mano sprendimas ir pasirinkimas, koks tik galėjo būti. Nors stodama į mediciną apie grožį mažiausiai galvojau, sveikata ir tuomet, ir dabar man atrodo svarbiausia.
– Kas po tiek metų šioje srityje jus, kaip specialistę, vis dar nustebina?
– Jei mums dar mokyklos suole būtų pasakojama, kad ultravioletiniai spinduliai sukelia apie septyniasdešimt procentų odos senėjimo (jau nekalbu apie vėžio riziką), gal nekeptume soliariumuose ir labiau saugotume savo odą, labiau ją mylėtume. Deja, šiandien situacija vis dar tokia, kaip ir prieš septyniolika metų.
Šaltinis: 15min.lt