Su psichologe mes kalbamės apie tai, ką verta žinoti prieš pradedant naudotis socialiniais tinklais, kokie pavojai juose slypi ir kaip atrasti balansą tarp realaus ir netikro, iškreipto ir dirbtinio internetinio pasaulio.

– Kuo pavojingi socialiniai tinklai vaikams ir paaugliams? Kaip formuoja jų savivertę?

– Vaikai ir paaugliai pagal savo amžiaus tarpsnio ypatumus dar tik formuoja savo asmenybę, tad laikotarpis tikrai svarbus. Dažnai ieško, tyrinėja, stebi kitus žmones, tiek bendraamžius, tiek jau suaugusius, bando su kažkuo susitapatinti, atrasti savo identitetą. Jei vaikas auga sveikoje aplinkoje ir turi su kuo padiskutuoti, pasikalbėti rūpimais klausimais, pavojaus daug jam ir nebus, nes tikrai pajėgs suvokti realybę, kas tikra, kas visgi jam asmeniškai svarbu, ko neverta siekti. Jausdami palaikymą iš aplinkos, kad jie yra priimami, jausis saugiai, užtikrintai. Jei daugiau vyraus vidinė sumaištis negaunant palaikymo iš aplinkos, šeimos, bus kritikuojami, neaiškios ribos, tuomet kils sumaištis ir socialinių tinklų įtaka gali būti žalinga. Vaikai stengsis pritapti, tad gali pradėti elgtis nenatūraliai, ne taip, kaip jie iš tikro jaučia ir nori, neatskirs, kas tikra, o kas visgi sugalvota, tad pasimetimas gali būti susijęs su neužtikrintumu, nesaugumu, žemesniu pasitikėjimu savimi.

– Ar tiesa, kad dėl socialinių tinklų ir to, ką juose matome, blogai psichologiškai gali jaustis ne tik vaikai, paaugliai, bet ir suaugę žmonės, jau susiformavusios asmenybės? (kalbant apie savęs vertinimą, norėjimą kažkam prilygti, grožio standartus).

– Na, jei žmonės yra nepatenkinti savimi, dažnai gali palyginti save su kitais ir dar labiau savimi nusivilti. Jei nemoka stiprinti savęs, atrasti kuo džiaugtis savo gyvenime, tuomet dėmesys bus sutelktas į savo nesėkmes ir kitų gyvenimų stebėjimą matant tik jų sėkmę, kas gali dar labiau liūdinti.

Socialinių tinklų turinys dažnai ypač gražiai pateiktas, demonstruojama daug laimės, gražių akimirkų, bet ne nemalonių situacijų ar jausmų, tad ir suaugęs žmogus gali pasimesti, ką iš tikro vertinti ir ar verta savo gyvenimą lyginti su kitų.

– Kaip išmokyti vaikus, paauglius mylėti save? Kaip paaiškinti, kad ne viskas socialinėje erdvėje tiesa, kaip juos skatinti priimti save, vertinti ir gerbti?

– Pokalbiai apie imituojamą pasaulį ir tikrovę tikrai turėtų būti kiekvieno tėvo užduotis supažindinant vaiką su situacija, jei jau pradedi leisti naudotis internetu ir socialiniais tinklais.

Reikia vaikams paaiškinti, kas gali būti tikra, kas ne, kodėl galimai kuriama vien graži socialinė tinklų realybė, įtraukti juos į diskusiją, kad patys pagalvotų apie tai, ką mato. Būtina aptarti rizikas ir, jei vaikai kada dvejotų, kaip yra iš tikrųjų, kad nebijotų kreiptis ir paklaustų, pasidomėtų. Tinkamas tėvų ir vaikų santykis padės vaikui augti sveika ir savimi pasitikinčia asmenybe. Todėl aš pabrėžiu, kad vaikų ir tėvų santykis, kalbant apie socialinius tinklus, yra labai svarbus.

– Ką daryti, jeigu socialiniai tinklai vaikus, paauglius paveikia neigiamai – pavyzdžiui, pradedama laikytis dietos, kopijuoti žvaigždes blogąja prasme, pernelyg sureikšminama išvaizda ir t. t.

– Pastebėjus pokyčius vaiko elgesyje reikia nebijoti apie tai pasidomėti, nepalikti visko likimai valiai. Ne kaltinkite, bet kvieskite pokalbiui atvirais klausimais, kad vaikas jaustųsi saugus pasipasakoti, kas vyksta jo gyvenime.

Kartais užtenka tiesiog aptarti situaciją ir rizikas, parodyti vaikui įvairias situacijos galimybes, kad pats pagalvotų, padiskutuotų. Tačiau kartais jau gali reikėti ir specialistų pagalbos, nes vaiko savęs vaizdas ir siekiai tampa per daug nebeatitinkantys realybės. Tokiu atveju tėvai gali sulaukti tik vaiko gynybos ir pasipriešinimo, o liepiamoji nuosaka bei kaltinamasis tonas, kad elgiesi blogai, tikrai nepadės. Būkite atidūs, stebėkite situaciją ir žinokite, kada įsikišti.

Kad vaikai gautų tinkamą pastiprinimą augdami, žinoma, svarbu ir pačių tėvų tinkama psichikos sveikata. Tėvai patys turėtų rūpintis savimi, nerodyti netinkamo pavyzdžio vaikams kritikuodami save ir kitus, sureikšmindami socialinių tinklų realybę. Manau, vertėtų daugiau laiko ir dėmesio skirti savo pačių gyvenimui ir jo kokybės gerinimui, jei jis netinka. Vaikai stebi ir mokosi, tad jei tėvai jaučiasi nusivylę savimi, savo padėtimi ir tą aktyviai ar pasyviai demonstruoja, vaikams tampa dar sudėtingiau suvokti save ir kas gyvenime yra svarbu ir siektina.

Šaltinis: 15min.lt